Praėjusios savaitės pabaigoje Kretingos ligoninė išplatino informaciją, kad gali būti priversta stabdyti paslaugų teikimą. Šiuo metu pagal finansinę išraišką jau suteikta paslaugų už visus 2025 metus. Valstybinė ligonių kasa (VLK) už suteiktas pacientams paslaugas ligoninei jau neapmokėjo apie 0,6 mln. eurų. O iki metų pabaigos – dar apie pusantro mėnesio.
Ar ligoninei užsidaryti?
Kretingos ligoninės informacijoje teigiama, kad įstaiga teikia paslaugas Palangos miesto, Skuodo rajono, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Dėl Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) pertvarkos apie 26 proc. pacientų gauti paslaugų atvyksta į Kretingą. Skuode apskritai nėra gydymo įstaigos bei gydytojų, kurie teiktų stacionarines bei II lygio ambulatorines paslaugas. Lietuvos šiaurės-vakarų regione Kretingos ligoninei dirbant pilna apimtimi, natūraliai gaunasi, kad metų bėgyje paslaugų suteikiama daugiau, nei numatyta sutartyje su VLK. Kita vertus, šalyje yra nemažai rajoninių ligonių, kurios suteikia paslaugų mažiau, nei numatyta jų sutartyse su VLK.
Susidariusi situacija natūraliai kelia klausimą: jeigu taip, tai gal VLK gali įpareigoti Kretingos ligoninę neteikti gyventojams medicininių paslaugų?
Tikslas – pritraukti gydytojus į regionus
Apie Kretingos ligoninėje susidariusią situaciją redakcija teiravosi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos. Jos atstovo Julijano Gališanskio atsiųstame komentare teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siekis – paslaugų prieinamumas ir jų kokybė visoje Lietuvoje, „todėl dedame visas pastangas, kad kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena didmiestyje, ar mažame miestelyje – galėtų laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. SAM siūlo savo Vyriausybei ir Seimui pateiktuose įstatymų keitimo projektuose labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Taip pat siūloma stiprinti viešąjį sveikatos sektorių ir keisti Valstybinės ligonių kasos sutarčių su gydymo įstaigomis finansavimo sąlygas taip, kad pirmiausia finansavimas tektų viešosioms įstaigoms. Dar vienu Seimui pateiktu projektu siekiama sureguliuoti pacientų priemokas už paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. SAM skiria ypatingą dėmesį medikų parengimui ir pritraukimui į regionus. Tam sukurta papildomai valstybės finansuojamų vietų mokslo įstaigose – 20 gydytojų rezidentų ir 100 slaugytojų parengimui“.
Kaip turi dirbti ligoninė
VLK Komunikacijos skyriaus vedėjos Jolantos Normantienės atsakyme, faktai ir skaičiai sudėlioti vadovaujantis kiek kita logika. Pažymima, kad ligoninė turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų prieinamumą. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijų dėl Kretingos ligoninės viršytų sutartinių sumų, VLK nori patikinti regiono gyventojus – pagrindiniai jų sveikatos poreikiai ir toliau turi būti užtikrinami. „Kretingos ligoninė, kaip ir visos gydymo įstaigos Lietuvoje, teikia prioritetines ir būtinosios pagalbos paslaugas be jokių ribojimų. Tai reiškia, kad pacientai jiems reikalingą skubią pagalbą ar gyvybei svarbų gydymą turi gauti laiku ir kokybiškai“.
VLK nurodė paslaugas, kurios priskiriamos prioritetinėms. „Be jokių ribojimų apmokamos, taigi ir pacientams laiku turi būti suteikiamos kardiologo, neurologo, endokrinologo konsultacijos, taip pat stacionarinės chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos. Kitos aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos taip pat turėtų būti teikiamos be ribojimų – pacientams, kuriems reikia hospitalizacijos ir stacionarinio gydymo, turėtų būti sudarytos visos galimybės patekti į ligoninę laiku ir be jokių finansinių kliūčių“, – rašoma atsakyme.
Dar nurodoma, kad ligoninėje taip pat turi būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos – skubi pagalba, būtinasis ištyrimas ir gyvybiškai svarbus gydymas. Neturi būti ribojamos ir stebėjimo paslaugos, atliekamos po paciento atvykimo į priėmimo skyrių, ambulatorinės chirurgijos paslaugos, slaugos paslaugos ir gydytojų specialistų konsultacijos.
Dar vienas akcentas – „įstaiga taip pat turėtų teikti dienos stacionaro ir reabilitacijos paslaugas, todėl grėsmės, kad pacientai gali negauti šių paslaugų, taip pat neturėtų būti“.
VLK pozicija – dirbti, bet „nepersidirbti“?
Valstybinės ligonių kasos vertinimu, „viršytos sutartinės sumos susidarė dėl itin spartaus dienos chirurgijos paslaugų augimo. 2025 m. sausio–spalio mėnesiais Kretingos ligoninėje atlikta net 1701 dienos chirurgijos operacija – beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. (575 operacijos).
Ypač išaugo planinių intervencijų skaičius:
• kojų venų varikozės operacijų išaugo 5 kartus;
• kelio sąnario artroskopijų – daugiau nei 3 kartus;
• hemorojaus operacijų – keliasdešimt kartų“.
Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas stebėjosi, kodėl VLK redakcijai pateiktame sąraše – jokios užuominos apie nepalyginamai sudėtingesnes ir stambesnes ligoninėje atliekamas operacijas – skrandžio, žarnyno, skydliaukės, nutukimo, peties sąnario ir kt.
VLK nurodė, kad „pagal SAM nustatytą tvarką, dienos chirurgijos paslaugos apmokamos laikantis sutartos metų pradžioje sumos tarp gydymo įstaigos ir Valstybinės ligonių kasos, taigi sutartinė suma šioms paslaugoms teikti gydymo įstaigai buvo žinoma. Šių paslaugų apimtis ligoninė galėjo didinti 1,5 karto ir gauti papildomą apmokėjimą, bet ne 2-3 kartus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas paskirstomas gydymo įstaigoms taip, kad galima būtų apmokėti visas būtiniausias pacientams paslaugas, o kitas paslaugas įstaigos turi planuoti, laikydamosi sutartinių įsipareigojimų“.
Ar tai garbinga skaičių manipuliacija?
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas atkreipė dėmesį, kad, pirmiausia, VLK pozicija ne visada derinasi su Vyriausybės programa. Joje akcentuojamas regionų stiprinimas, taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigų, pritraukiant naujus gydytojus. Vien šiemet ligoninė pritraukė 19 naujų gydytojų, dirbančių įvairiais krūviais.
„Jeigu mes pritraukėme ir įdarbinome naujus gydytojus, tai jie juk turi dirbti, ar ne? Jeigu jie dirba, yra užtikrinamos paslaugos gyventojams, tai gydytojai privalo užsidirbti. Toks susidaro įspūdis, kad vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa tarsi užmiršta, kad gydytojams už darbą reikia mokėti. Panašu, kad toks „užmiršimas“ už paraščių palieka ne vieną gydytoją“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Kitas dalykas – nekorektiškai VLK pateikta statistika. Ligoninės vadovas atkreipė dėmesį, kad VLK palygino 2023 m. dienos chirurgijos operacijų skaičių – 575, – su 2025 metų sausio-spalio mėnesiais.
„O kodėl nekalbama apie 2024 metus? Jau pernai mes ligoninėje atlikome beveik 1800 dienos chirurgijos operacijų. Kodėl lyginama su 2023 metais? Taip būtų galima palyginti gal ir su kokiais 2021-siais metais? Tada išvis būdavo apie 250-300 operacijų. Ar toks skaičių palyginimas būtų tinkamas? Nemanau“, – sakė R. Sakalauskas.
Ligoninės vadovas kėlė klausimus, ar iš tikrųjų regionuose turi būti vystoma sveikatos apsaugos sistema, ar reikalingi ten nauji ir jauni gydytojai.
„Mane liūdina, kad vienaip sakoma, kitaip daroma, kad vėl daug kas grindžiama melu. Jeigu šiemet kai kurioms gerai dirbančioms sveikatos įstaigoms neapmokama už trečiąjį metų ketvirtį, tai kaip bus kitais metais? Jeigu nuo sausio įsigalios įstatymas, kad privačiose gydymo įstaigose valstybė nieko nekompensuos, visi pacientai eis tik į valstybines sveikatos įstaigas, tai ar joms bus sumokėta už suteiktas paslaugas? Juk pacientų antplūdį į jas nesunku prognozuoti kaip didžiulį. Kur reikės dėtis negaluojančiam žmogui? Kur reikės gydytis regionų gyventojams? Jeigu dabar formuojamas savotiškas neapmokėto gydytojų darbo „užribis“, tai ar neatsiras daugybės pacientų „užribis“? – samprotavo R. Sakalauskas.
