Pagal suteikiamų medicininių paslaugų apimtis į apskrities ligoninių lygį taikančios Kretingos rajono ligoninės sėkmė siejama su iš Klaipėdos atvykusiu vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku. Savo laiku modernizavęs uostamiesčio respublikinę ligoninę, dabar jis iš esmės keičia pagrindinės Kretingos gydymo įstaigos veidą
Ligoninės aplinka lemia gydymo sėkmę
Kur dirbti ateina R.Sakalauskas, ten prasideda statybos. Medicinos įstaigų vadovai tarpusavyje juokaudami Romaldą net Tokioje ligoninėje gali dirbti talentingiausi gydytojai, bet pagalbos laukiantis ligonis apie tai nenumano. Jis apie ligoninės lygį sprendžia iš jos išvaizdos ir susitikimo su gydytoju laukia nerimaudamas, nepasitikėdamas juo ir iš anksto abejodamas sėkme.pavadina statybininku. Nuo 2021 metų lapkričio Kretingos ligoninei pradėjęs vadovauti R.Sakalauskas čia jau pastatė Priėmimo skyriaus priestatą. Dabar rajono valdžią įtikinėja, kad ligoninei cijai skirtas priestatas, kuris kartu tarnautų ir vidiniu praėjimu tarp gydymo įstaigos korpusų. O tolimesniuose ligoninės vadovo planuose – naujas slaugai ir globai skirtas korpusas.
„Medicinos specialistų pagalbos laukiantis ligos pakirstas žmogus turi pasitikėti įstaiga, nuo kurios suteikiamų paslaugų priklauso jo sveikata ir ateitis.Nuo medicininės paslaugos - kokių nors procedūrų ar operacijos laukiančio ligonio psichologinės ramybės ir pasitikėjimo priklauso didelė sėkmingo rezultato dalis“, - mano vyriausiasis gydytojas.Įsivaizduokite, sako R.Sakalauskas, pasiligojęs žmogus ligoninėje laukia gydytojo priėmimo ir mato seną neremontuotą pastatą, sukrypusias duris, vėjo košiamus langus, nutrintą grindų linoleumą, nupleišėjusius sienų dažus.
„Kita vertus, tokioje įsivaizduojamoje ligoninėje geras gydytojas ir nedirbtų“, - šypteli RomaldasŠtai kodėl Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo įsitikinimu, kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip ir ligoninė, kuriai žmogus patiki brangiausią savo turtą - sveikatą, privalo būti tvarkinga, šviesi ir šiuolaikiška.
Medicinos studijose dominavo merginos. R. Sakalausko studiijų laikais medicinos mokslų daugiausiai siekė
merginos. Nuotraukoje; R. Sakalauskas su kursiokėmis.
Pradėjo nuo pastato atnaujinimo
R.Sakalauskas sako pats apie bet kurią įstaigą sprendžia iš sutvarkytos aplinkos. Jei viskas aplinkui apšepę, apleista, vadinasi ir toje įstaigoje nėra tvarkos, viskas vėluos, lankytojas sulauks atsainaus požiūrio.Atėjęs dirbti į Kretingą, ligoninės vadovas pasiskubino pasirūpinti pastato fasado ir vidaus patalpų išvaizda.„Kai kartą pas mane atėjo gydytojas pasiguosti, kad ant jo mašinos nuo pastato sienos nukrito tinko gabalas, supratau, kad turiu veikti greitai“, - pasakojo vadovas. Buvo suremontuotos palatos, atnaujintas fasadas, įrengtas išorinis liftas. Bendrose vidaus patalpose ant sienų atsirado dailės kūriniai, vazonai su gėlėmis.
„Graži aplinka nuramina pacientą, mažėja skausmą kenčiančio ligonio pyktis ant viso pasaulio, dingsta išankstinė agresija.Mano supratimu, respublikinės ir rajoninės ligoninės aplinka negali skirtis. Ir ten, ir čia gydosi tie patys ligoniai, kurie neturi jausti skirtumo, jie turi gauti tokias pačias sąlygas, nepriklausomai kurioje ligoninėje jiems suteikiamos paslaugos“, - savo požiūrį dėstė R.Sakalauskas. Patyrė prastas darbo sąlygas Paradoksas, bet jei 1984 metais baigęs tuometį Kauno medicinos institutą R.Sakalauskas būtų pradėjęs dirbti tokioje gražioje ligoninėje, galbūt jis ir dabar stovėtų prie operacinio stalo ir nebūtų sėdėjęs ligoninės vadovo kėdėje.
Gydytojo karjerą jaunas pilvo chirurgas pradėjo Klaipėdos republikinėje ligoninėje, kuri tuo metu buvo bene labiausiai apleista iš visų miesto gydymo įstaigų. Senas, dar prieš karą statytas ligoninės pastatas nebuvo matęs rimtesnio remonto, palatos baisios, operacinės prieštvaninės. Išvydę tokias sąlygas ligoniai atsisakydavo čia operuotis, atėję dirbti gydytojai išsibėgiodavo.
Jau tuomet ligoninės chirurgijos skyriui vadovavęs R.Sakalauskas suprato, kokia ligoniams ir medicinos personalui yra tvarkingų patalpų ir gerų darbo sąlygų reikšmė.Jis bandė apie tai sakyti tuomečiui ligoninės vadovui, kuris suprato padėties beviltiškumą, bet nežinojo, ko imtis ir nuo ko pradėti.
Atnaujino Respublikinę ligoninę Tokia galimybė atsirado pačiam R.Sakalauskui, kuris 2000 metais pats pradėjo vadovauti Respublikinei ligoninei. Situacija buvo baisi: atlyginimai darbuotojams vėlavo tris mėnesius, ligoninė turėjo pusketvirto milijono litų skolų.„Pakalbėjau su ligoninės personalu ir darbuotojai sutiko 3 mėnesius gauti mažesnį atlyginimą. Toks sprendimas ligoninei padėjo atsikratyti skolų, o atlyginimų įsiskolinimas po truputį jiems buvo sugrąžintas vėliau.
Per 10 metų pacientų pasitikėjimas ligonine išaugo, finansinę situaciją pavyko stabilizuoti. Praėjome remontuoti vidaus patalpas. Tuo metu pasipylė europiniai projektai, kurių pagalba buvo modernizuojamas pastato fasadas.
Pasikeitęs ligoninės vaizdas, pagerėjusios darbo salygos, stabilios pajamos traukė gydytojus, stiprėjo ligonių pasitikėjimas, daugėjo suteikiamų medicininių paslaugų“, - apie jo vadovautos ligoninės sėkmę pasakojo R.Sakalauskas.
Naujas vadovas atgaivino įstaigą
Pasibaigus dar vienai ligoninės vyriausiojo gydytojo kadencijai 20 metų Respublikinei ligoninei vadovavęs R.Sakalauskas liko be darbo.„Pasiūlymų buvo įvairių, bet aš buvau nusprendęs kiek pailsėti. Visa laimė, kad iš karto ir nepuoliau į naujus darbus, nes tuo metu slidinėdamas patyriau rimtą kojos traumą. Šitaip priverstinai atostogavau apie pusantrų metų, kol manęs nepakvietė dalyvauti Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo konkurse“, - apie savo karjeros vingius pasakojo Romaldas. Pradėjęs dirbti rajone, patyręs medicinos įstaigos vadovas suprato, kad pradėti reikia nuo struktūrinių pakitimų. Iš pradžių būtina buvo nustatyti ir koncentruotis į tas medicinos paslaugas, iš kurių galima būtų ligoninei išgyventi. Tai vidaus ligų skyrius, chirurgija, ambulatorija, slauga, reabilitacija.Buvusiam ilgamečiui apskrities lygio ligoninės vadovui buvo lengviau įtikinti gydytojus ateiti dirbti į Kretingą. Taip stiprėjo gabių medicinos specialistų kolektyvas, paskui juos į Kretingą patraukė ir jais pasitikintys pacientai.Pradėjo didėti ligoninės pajamos. Uždirbamos lėšos leido daugiau investuoti į šiuolaikines medicinos technologijas, buvo keičiama operacinė įranga, modernūs diagnostiniai kompiuteriai.Beje, pirmojo diagnostinio kompiuterio įsigijimą finansavo rajono savivaldybė. Pasak R.Sakalausko, šis pavyzdys padrąsino ir kitas rajonines ligoninines, kurios anksčiau varžydavosi savivaldybių vadovų prašyti investuoti į brangią medicininę įrangą.
Ligoninei jau trūksta patalpų
Šiandien ligoninės pasiekimai
stebina visus.Jei 2018 metais Kretingos ligoninėje gydėsi apie 4000 stacionarių pacientų, pernai jų pagausėjo iki 5 tūkst. Augo operacijų skaičius - nuo 1800 užpernai iki pustrečio tūkstančio praėjusiais metais.Nelygu kokio sudėtingumo operacija Ligonių kasos už ją sumoka nuo tūkstančio iki 2 tūkst. eurų.
Pernai vien iš operacijų Kretingos ligoninė uždirbo apie 2 mln. eurų.Prieš ateinant dirbti R.Sakalauskui per 2021 metus Kretingos ligoninės apyvarta siekė apie 4,5 mln. eurų, pernai ji išaugo iki 12,5 mln.
„Dar labiau augti mes galėtume, tačiau nebėra kur. Nebegalime suteikti daugiau paslaugų, nes išnaudotos visos mūsų ligoninės patalpos, kurių plotas siekia apie 3 tūkst. kvadratiniųmetrų.Negalime pirkti papildomos
medicininės įrangos, dabar mums reikalingo aparato odos ligų gydymui, nes nebūtų kur jo statyti.
Šiuolaikiniai medicinos aparatai, būtinas pacientų privatumas reikalauja erdvių patalpų, tačiau mes nebeturime laisvų kabinetų“, - guodėsi vyriausiasis gydytojas.
Planuoja dar vieną priestatą
Štai kodėl dabar R.Sakalauskas siekia pastatyti priestatą, kuris sujungtų ligoninės korpusą su ambulatoriniu skyriumi, kurio antrąjį aukštą dabar yra užėmusi ligoninės administracija.Pradžiai ligoninė prašo savivaldybės sutikimo pradėti priestato projektavimo darbus.„Kol kas jokio papildomo finansavimo iš rajono biudžeto neprašome. Projektą parengsime savo lėšomis, o tuomet bus aiškesnė ir galutinė sąmata“, - aiškino ligoninės vadovas.Tokio priestato nauda akivaizdi - į jį persikeltų administracija, o jos dabartinėse patalpose, kurių plotas siekia 400 kvadratinių metrų, prasiplėstų reabilitacijos skyrius, kuris galėtų teikti daugiau paslaugų.Be to, priestate atsirastų erdvesnė salė ligoninės personalo susirinkimas ir, kas svarbu, pagerėtų personalo darbo sąlygos – jiems nereikėtų iš vieno korpuso į kitą eiti per lauką.
Svajoja apie dar vieną korpusą
Dar nepradėjus įgyvendinti vieno projekto, ligoninės vadovas į ateitį žvelgia dar toliau.
„Dabar turime slaugos skyrių su 25 lovomis, tačiau vis labiau senstant visuomenei, slaugos ir globos paslaugos tampa vis labiau paklausesnės.Kretingos ligoninei reiktų naujo korpuso, kuriame slaugai galėtume skirti bent 100 lovų. Kartu ligoninės plėtrai atsilaisvintų dabartinės slaugos skyriaus patalpos. Šitaip pagerėtų salygos mūsų pacientams, nes sunkūs slaugomi ligoniai, arba nuolatinės medicininės priežiūros reikalaujantys globojami senoliai turėtų būti atskirti nuo kitų pacientų“, - savo viziją dėstė R.Sakalauskas.
to
Kretingos rajono ligoninės vadovas laisvalaikį leidžia slidinėdamas.
Stipri ligoninė geresnės paslaugos
Klausant R.Sakalausko galima pagalvoti, kad jam, kaip kokiam gamybininkui, terūpi plėtra, kuo didesnės pajamos, apyvarta, pelnas.
„Ne, ne ,ne“, - purto galvą ligoninės vadovas. - „Už visų mano vardinamų skaičių aš matau pacientą. Kuo finansiškai R.Sakalauskas sakė, kad pradėjęs dirbti Kretingoje jis pirmučiausia siekė, kad visas ligoninės personalas suprastų, kad jie dirba dėl pacientų.
Į mediciną įstojo iš trečio karto
Rūpestis ligoniais Romaldą ir atvedė į mediciną.„Mano mamą vargino sąnarių skausmai, todėl ją slaugydamas aš jau 8 metų galvojau, kaip jai padėti. Pats domėjausi, kas yra reumatoidinis artritas, kokie vaistai reikalingi.sėkmingi.
Siekti mero posto atsisakė
Studijos Kaune Romaldui leido ne tik įgyti chirurgo specialybę, bet ir sukurti šeimą. Studijų metais jis institute susipažino su būsima farmacininke kauniete Rasa. Po mokslų jie abu gavo paskyrimus į Klaipėdą. Čia gimė dabar 40 metų sulaukęs sūnus, kuris pasekė mama ir tapo farmacininku. Medicinos studijas pasirinko ir dabar 34 metų sulaukusi duktė Agnė. Ji yra neurologė. Abu vaikai Sakalauskams jau padovanojo 3 anūkus.Vaikams jau gyvenant sava
R. Sakalauskas su žmona ir savo vaikais.
Stipresnė ligoninė, tuo daugiau ir įvairesnių medicinos paslaugų ji galės suteikti ligoniams. Tuo didesnes algas galės mokėti ir čia daugiau dirbs didesnę patirtį bei šiuolaikišką medicininį išsilavinimą turinčių gydytojų“. Dabar ligoninėje dirba apie 300 žmonių. Trečdalis iš jų – įvairių sričių gydytojai. Anot vyriausiojo gydytojo, Kretingos ligoninė siekia būti tokia, kad rajono gyventojams nereiktų trenktis į Vilnių, ar Kauną ir ten ieškoti geresnio Vėliau į tai gilinausi vis labiau ir užsikabinau. Man patiko padėti mamai sumažinti skausmą, pamatyti tylią padėką jos akyse“, - pasakojo Plungės rajone nuo Platelių kilęs Romaldas.
Todėl baigus vidurinę mokyklą jam nebuvo klausimo, kokią specialybę rinktis. Siekis būti gydytoju buvo toks stiprus, kad jaunuolio neatbaidė du pirmieji nepavykę stojimai į tuometį Kauno medicinos institutą. Tais laikais konkursas į medicinos institutą buvo milžiniškas. Po 12 - 14 kandidatų į vieną vietą. Dvejus metus Romaldui vis pritrūkdavo per stojamuosius egzaminus surinktų balų. Iki kitų stojamųjų jis įsidarbino Skuodo rajone esančioje Šačių mokykloje. Tais laikais taip trūko mokytojų, kad chemijai ir istorijai dėstyti tiko pats tik vidurinę mokyklą baigęs jaunuolis.
Tačiau įgytas darbo stažas stojant į aukštąją mokyklą jam pridėjo papildomų balų ir trečią kartą stojamieji į medicinos institutą Romaldui buvo rankiškai R.Sakalauskui atsirado daugiau laiko skirti savo pomėgiui - slidinėjimui. Be vadovavimo Kretingos ligoninei jis dar rūpinasi ir Klaipėdos reikalais - yra uostamiesčio tarybos narys.
Sėkmingai rajono ligoninei vadovaujantis Klaipėdos politikas kretingiškių buvo regimas ir Kretingos rajono mero poste. „Kalbino mane viena partija dalyvauti ateinančiuose savivaldos rinkimuose, bet atsisakiau.
Tokią galimybę jau riboja amžius – šių metų lapkritį sulauksiu 70 metų jubiliejaus.
Pradėjus dirbti bet kokį darbą esu įpratęs siekti rezultato. Norint pasiekti kažką apčiuopiamo vadovaujant Kretingos rajonui, reiktų mažiausiai 6 - 8 metų. Vadinasi, prireiktų antros kadencijos, o man jos pabaigoje į pakaušį jau kvėpuotų aštuoniasdešimtmetis. Koks jau iš manęs būtų meras.
Be to, žinau kiek šios pareigos pareikalautų jėgų, kurias aš privalėčiau atiduoti.
Geriau jau aš jas dar skirsiu Kretingos ligoninės tolimesnei sėkmei, kurią šokią tokią jau pavyko sukurti“, - sakė R.Sakalauskas.
