Besibaigiantys 2024-ieji metai Kretingos ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui buvo tretieji, kai jis vadovauja šiai įstaigai, tad, kaip pats sako, kadencija ritasi į antrą pusę.
„Pasižiūrėjau, ką per tą laiką nuveikiau ir ką dar galėjau nuveikti, – pasirodo, į Kalėdas ir Naujuosius galiu eiti aukštai pakėlęs galvą“, – atviravo jis.
„Kas padaryta šiandien, – praeitis, rytoj turime imtis naujų darbų“, – sakė Romaldas Sakalauskas.
Anot pašnekovo, vaizdžiai kalbant, ligoninė jam – kaip laivas, kuris turi plaukti ir banguotoje jūroje, stengtis, kad nebūtų užpiltas arba kad nepanirtų į gelmes.
– Vadinasi, reikalingas stabilumas?
– Be abejo. Norisi žinoti, kad viskas, ką darai, bus ilgam. Kai pradėjau dirbti ligoninėje, pirmaisiais metais nuotaika čia buvo šiek tiek „depresuota“: galvojau, ar pavyks geriau negu buvo? O gal teks atsistatydinti? Dabar aš patenkintas, nes praėjusių metų pabaigoje sudėliotus darbus pavyko įgyvendinti su kaupu. Už tai ačiū kolektyvui – darbuotojams, su kuriais pirmaisiais mano darbo ligoninėje metais tik pažindinomės, stebėjome vieni kitus, kas ko esame vertas. Pasiteisino bendras tikslas ir žiūrėjimas viena kryptimi. Dėkoju ir pacientams, kurie pas mus lankosi, gydosi, dėl jų mes ir stengėmės. Daugeliui galėjome padėti, natūralu, jeigu kas ir nusivylė – pažadame, kad tobulėsime visi kartu. Pacientai, jų atsiliepimai yra pats geriausias mūsų auditas, geriausia kontrolė. Bet tuo pačiu norėčiau paprašyti, kad daugiau pagarbos parodytų ir medikų bendruomenei, kuri kai kuriais atvejais, manau, nuvertinama nepelnytai. Artėjant šventėms, pasakykime tūkstantį gerų žodžių vieni kitiems, ir Kalėdų žvaigždė mūsų širdyse užsidegs ryškiau.
– Kokius lig šiol nuveiktus darbus išskirtumėte?
– Pirmiausia padaugėjo paslaugų, žmonėms nebereikia registruotis ir laukti eilėse patekti pas specialistus kituose miestuose. Džiugu, kad ir pas mus jau galima atlikti žarnyno tyrimą, pasitikrinti pagal krūtiesvėžio prevencinę programą, beto, sukomplektuota puiki chirurgų komanda, pradėjo dirbti odos, nosies ir gerklės gydytojai, papildomai – ir naujas kardiologas, ir urologas. Urologų šiandien iš viso jau turim tris. Taip kad pagal specialistų skaičių Kretinga kartais, ko gero,jau lenkia ir didžiuosius miestus. Jeigu kalbėtume apie politinę situaciją, keičiantis valdžioms, šie metai buvo nerimastingi. Mes irgi nebuvom mylimi centrinės valdžios, kuri kai kurias gydymo įstaigas dėl įvairių priežasčių buvo „užmiršusi“ arba net norėjo ištrinti iš Lietuvos sveikatos įstaigų žemėlapio. Buvęs sveikatos ministras per trejus mano darbo metus Kretingoje nepasirodė nė karto, o ir ministerijoje mūsų priimti nepasistengė. Todėl džiaugiuosi,kad, nepriklausomai nuo politinių vėjų, dirbant savarankiškai, galėjome pasiekti rezultatą. Tikiuosi, kad naujoji valdžia bus pakantesnė, labiau įsiklausys, daugiau žinos apie didžiųjų rajonų, tarp kurių ir Kretingos, kur daug gyventojų, ligonines ir ką mes jose veikiame.
– Kretingiškiai pastebi, kad jums pradėjus vadovauti, gero kai pagražėjo ir pats ligoninės vaizdas, prieigos, pasikeitė interjeras.
– Visa tai – gerai. Aš noriu, kad vietiniai žmonės, mūsų pacientai, o ir Žemaitės alėja kur nors Plungės link važiuojantys pakeleiviai atkreiptų dėmesį, sakytų: „Va, čia yra Kretingos ligoninė!“. Kai kažką naujo padarai, sukuri, kai dėl to apima katarsis, norisi nuveikti dar ir dar. Artėjam iki ribos, kai ligoninėje nebetilpsime, kaip tam traukiniui mums jau žūt būt reikia papildomo vagono. Ir jis bus – netrukus iškils naujas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestatas. Beto, prie kolonų ties pagrindiniu įėjimu į ligoninės pastatą atsiras stiklinis liftas, kuriuo pacientai į viršų galės pakilti iš lauko. Aš visada sakau: kas padaryta šiandien – jau praeitis, rytoj turime imtis naujų projektų, naujų darbų. Toks yra mano, kaip žmogaus, ego. Gražiai sutvarkyta aplinka – labai gerai, bet vis dėlto mūsų prioritetas yra ne pastatai ir jų grožis, o kvalifikuoti gydytojai, slaugytojos, kurių šiandien dirba beveik 100, ir žinoma, gydymo įstaigoje atliekamų paslaugų kokybė. Mūsų ligoninės misija – gydyti ir padėti pacientui pasveikti.
– Šiemet kandidatavote į Seimą. Ar nemanote, kad jūsų gebėjimas „sutempti“ ligoninę, padaryti ją patrauklią atsigręžė prieš jus patį – gero ligoninės vadovo rinkėjai nenorėjo „paleisti“? Ar nejaučiate dėl to nuoskaudos?
– Nenorėjau tapti Kretingos rajono įkaitu, kaip žmogus noriu būti laisvas. Bet yra kaip yra. Mano supratimu, Seime atstovauti tautai ir turėtų tie žmonės, kurie bet kur dirbdami – ar tai būtų Šilumos tinklai, ar Autobusų parkas, ar dar kas nors – būtų ką nors reikšmingo nuveikę. Neužtenka, kad vienas moka dainuoti, kitas džiazuoti ar panašiai. Į mediciną aš įstojau iš trečio karto, po kiekvieno bandymo žinojau, kad jeigu šįkart nepavyks, bandysiu iš naujo. Apie didžiąją politiką nebegalvoju – prie mano metų pridėkit 4-erius metus, kiek truks dabartinė Seimo kadencija... Esu įsitikinęs, kad, būnant solidaus amžiaus, tupinėti Seime nebereikia.
