VšĮ Kretingos ligoninės situacija, kai Valstybinė ligonių kasa perspėjo, jog nemokėsianti už perteklinį suteiktų paslaugų skaičių, sulaukė audringos ne tik atkakliai dirbančios ligoninės vadovų, medikų, bet ir pacientų reakcijos. Šiai temai neabejingi liko ir mūsų rajono gyventojai, kurie turėdami pasirinkimo teisę, noriai naudojasi kai kuriomis Kretingos ligoninės paslaugomis.
„Bangos“ redakcija užklausas išsiuntė Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai. Atsakymuose aiškus atkirtis: ligoninė keleriopai viršijo kai kurių paslaugų (operacijų) kiekį, tad už perviršį ligoninei nebebus mokama. Vadinasi, šių metų paskutinį ketvirtį ligoninei tenka nutraukti šių paslaugų teikimą pacientams.
Priversta stabdyti paslaugas
„Bangos“ skaitytojas (pavardė ir vardas žinomi – aut. pastaba), paskambinęs į redakciją, susijaudinęs pasakojo, jog pavasarį Kretingos ligoninėje jam buvo atlikta venų varikozės operacija. „Esu labai dėkingas šios ligoninės profesionaliems chirurgams, puikios sąlygos, malonus bendravimas. Mano žmona šį rudenį taip pat ruošėsi minėtai operacijai, tačiau išgirdome, jog ligoninė nebegaus tam finansavimo. Esą visus limitus išnaudojo. O tai kaip mums, pacientams, jaustis? Kaip galima mus „palikti ant ledo“? Juk visur aiškinama, kad pacientas – svarbiausia. O kaip yra iš tiesų? Kodėl puikiai dirbančiai Kretingos ligoninei kaišiojami pagaliai į ratus? Tai kur tas deklaruojamas iš Vilniaus rūpestis regionų žmonėmis? Juk visi iš rajonų į tas Klaipėdos ligonines netilpsim. O mums labai patogu naudotis puikiai įrengtos Kretingos ligoninės paslaugomis. Matome, kaip ši įstaiga pasikeitė, kai prieš kelerius metus jai pradėjo vadovauti patyręs medikas Romaldas Sakalauskas“, – „Bangos“ redakcijai savo nuomonę dėstė gargždiškis. Žmogus sakė, kad labai kremtasi, jog žmonos operacija atitolsta kitiems metams. „Norime operuotis tik Kretingoje, nes pasitikime“, – paaiškino žmogus, kodėl nesikreipia į kitą gydymo įstaigą.
Deja, pastaruoju metu Kretingos ligoninė priversta stabdyti paslaugų teikimą, nes šiuo metu jau suteikta paslaugų visiems 2025 metams pagal finansinę išraišką. Šioje kaimyninio rajono ligoninėje teikiamos paslaugos ne tik kretingiškiams, bet ir Palangos, Skuodo bei Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono (dėl pertvarkos KUL apie 26 % pacientų gauti paslaugų atvyksta į Kretingą) gyventojams. Skuode nėra gydymo įstaigos bei gydytojų, kurie teiktų stacionarines bei II lygio ambulatorines paslaugas. „Šiaurės vakarų regione dirbant Kretingos ligoninei visa apimtimi natūraliai gaunasi, kad paslaugų suteikiama daugiau (bet kažkas suteikia ir mažiau). Neapmokėtų paslaugų suma apie 0,6 mln. eurų. Jei taip, tai gal Valstybinė ligonių kasa gali įpareigoti neteikti šitų rajonų gyventojams medicininių paslaugų?“ – retoriškai klausia Kretingos ligoninės vadovas R. Sakalauskas.
Vadovai klausimais nesidomi
Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ dėl susidariusios situacijos su klausimais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos ministrę Mariją Jokubauskienę ir Valstybinės ligonių kasos direktorių Gytį Bendorių. Prašėme atsakyti į šiuos klausimus: jei neapmokėtų paslaugų suma siekia apie 0,6 mln. eurų, tai gal VLK gali įpareigoti Kretingos ligoninę neteikti minėtų rajonų gyventojams medicininių paslaugų; kaip toks mokėjimų už suteiktas pacientams ligoninės paslaugas ribojimas koreliuoja su regionų politika; ar rajonų gyventojams tikrai užtikrinamas paslaugų prieinamumas, ypač tiems, kurie paslaugų tikėjosi šių metų ketvirtą ketvirtį; tad kada pacientai realiai gali tikėtis gauti reikiamą gydymosi paslaugą?
Žinoma, kaip jau yra įprasta, valstybinės institucijos yra atsitvėrusios komunikacijos tarnybų sienomis. Tad nei ministrė, nei direktorius savo vardu nesiteikė komentuoti svarbios Kretingos ligoninei ir, žinoma, pacientams, situacijos.
„Bangos“ redakcijai atskriejo minėtų institucijų viešųjų ryšių specialistų apdoroti standartiniai atsakymai, kuriuose nėra nė kruopelytės užuojautos regionuose gyvenantiems pacientams, kurie negalėdami gauti reikiamos paslaugos yra priversti žymiai ilgiau laukti eilėse dėl savo sveikatos problemų nei didmiesčių gyventojai.
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministrė M. Jokubauskienė Seimui pristatė Sveikatos draudimo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimų projektus, kuriais siekiama tobulinti sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sudarymo praktiką. Gal tai yra viltis, kad ateityje kažkas keisis į gera? Bet kiek jau tų vilčių buvo ir kiek jų žlugo…
Prieinamos, kurios prioritetinės
Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė „Bangos“ redakcijai teigė, kad „Valstybinė ligonių kasa užtikrina Kretingos ligoninei tinkamą finansavimą, o ligoninė turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų prieinamumą, todėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijų dėl Kretingos ligoninės viršytų sutartinių sumų, norime patikinti regiono gyventojus – pagrindiniai jų sveikatos poreikiai ir toliau turi būti užtikrinami.“
Valstybinės ligonių kasos atstovė aiškina, kad Kretingos ligoninė, kaip ir visos gydymo įstaigos Lietuvoje, teikia prioritetines ir būtinosios pagalbos paslaugas be jokių ribojimų. Tai reiškia, kad pacientai jiems reikalingą skubią pagalbą ar gyvybei svarbų gydymą turi gauti laiku ir kokybiškai.
„Turėtų būti prieinamos visos paslaugos, kurios priskiriamos prioritetinėms. Be jokių ribojimų apmokamos, taigi ir pacientams laiku turi būti suteikiamos kardiologo, neurologo, endokrinologo konsultacijos, taip pat stacionarinės chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos. Kitos aktyviojo gydymo stacionaro paslaugos taip pat turėtų būti teikiamos be ribojimų – pacientams, kuriems reikia hospitalizacijos ir stacionarinio gydymo, turėtų būti sudarytos visos galimybės patekti į ligoninę laiku ir be jokių finansinių kliūčių“, – dėsto Valstybinės ligonių kasos poziciją J. Normantienė.
Kretingos ligoninėje taip pat turi būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos – skubi pagalba, būtinasis ištyrimas ir gyvybiškai svarbus gydymas. Lygiai taip pat turėtų būti neribojamos ir stebėjimo paslaugos, atliekamos po paciento atvykimo į priėmimo skyrių, ambulatorinės chirurgijos paslaugos, slaugos paslaugos ir gydytojų specialistų konsultacijos, kurių metu atliekami diagnostiniai ar gydomieji veiksmai – tai įvairūs tyrimai ir procedūros, atliekami konsultacijos metu.
Įstaiga taip pat turėtų teikti dienos stacionaro ir reabilitacijos paslaugas, todėl grėsmės, kad pacientai gali negauti šių paslaugų, taip pat neturėtų būti.
Sutartiniai įsipareigojimai – svarbiausia
Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus vedėja J. Normantienė atkreipia dėmesį, kad Valstybinės ligonių kasos vertinimu, „viršytos sutartinės sumos susidarė dėl itin spartaus dienos chirurgijos paslaugų augimo. 2025 m. sausio–spalio mėnesiais Kretingos ligoninėje atlikta net 1 701 dienos chirurgijos operacija – beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. (575 operacijos).
Ypač išaugo šių planinių intervencijų skaičius: kojų venų varikozės operacijų išaugo 5 kartus; kelio sąnario artroskopijų – daugiau nei 3 kartus; hemorojaus operacijų – keliasdešimt kartų.“
Valstybinės ligonių kasos atstovė tvirtina, kad, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, dienos chirurgijos paslaugos apmokamos laikantis sutartos metų pradžioje sumos tarp gydymo įstaigos ir Valstybinės ligonių kasos, taigi sutartinė suma šioms paslaugoms teikti gydymo įstaigai buvo žinoma. „Šių paslaugų apimtis ligoninė galėjo didinti 1,5 karto ir gauti papildomą apmokėjimą, bet ne 2–3 kartus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas paskirstomas gydymo įstaigoms taip, kad galima būtų apmokėti visas būtiniausias pacientams paslaugas, o kitas paslaugas įstaigos turi planuoti, laikydamosi sutartinių įsipareigojimų“, – apibendrina Valstybinės ligonių kasos Komunikacijos skyriaus vedėja J. Normantienė.
Atsakas: dedame pastangas
„Bangos“ redakcija, siųsdama klausimus sveikatos apsaugos ministrei klausė apie regioninės politikos prioritetus sveikatos srityje, tačiau atsakymą „Bangos“ redakcijai pateikęs Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis išdėstė tik bendrus sveikatos politikos aspektus.
„Paslaugų prieinamumas ir jų kokybė visoje Lietuvoje yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siekis, todėl dedame visas pastangas, kad kiekvienas žmogus – nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena didmiestyje, ar mažame miestelyje – galėtų laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo savo Vyriausybei ir Seimui pateiktuose įstatymų keitimo projektuose labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. Taip pat siūloma stiprinti viešąjį sveikatos sektorių ir keisti Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių su gydymo įstaigomis finansavimo sąlygas taip, kad pirmiausia finansavimas tektų viešosioms įstaigoms. Dar vienu Seimui pateiktu projektu siekiama sureguliuoti pacientų priemokas už paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
SAM skiria ypatingą dėmesį medikų parengimui ir pritraukimui į regionus. Tam sukurta papildomai valstybės finansuojamų vietų mokslo įstaigose – 20 gydytojų rezidentų ir 100 slaugytojų parengimui“, – komentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Taigi, pacientams galbūt yra tik vienas patarimas: nesirkite metų pabaigoje, lėtinių ligų operacijas planuokitės iki rudens, nes susirgę ar tikėjęsi operuotis pagal planą metų pabaigoje galite likti it musę kandę. Sutartiniai įsipareigojimai Valstybinei ligonių kasai yra svarbiausia, o pacientai, jei tiek laukė, tai ir dar palauks…
